21 rugpj Ar yra vienas ADHD testas vaikams? Ką turėtų žinoti tėvai
„Key Takeaway“
ADHD atveju neatliekamas kraujo tyrimas, smegenų skenavimas ir klausimynas, į kurį būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Diagnozė apibūdina nuolatinį neatidumo, hiperaktyvumo ar impulsyvumo modelį, kuris prasidėjo vaikystėje, pasireiškia ne vienoje aplinkoje ir trukdo vaiko mokymuisi, santykiams ar kasdieniam gyvenimui. Kiekvienas iš šių elementų turi būti pagrįstas įrodymais, o tie įrodymai gaunami iš žmonių, įrašų ir stebėjimų laikui bėgant.
„Ar galiu tiesiog pasitikrinti savo vaikui dėl ADHD?“
Tai vienas iš dažniausiai tėvų užduodamų klausimų, susijusių su „Global Education Testing“. Atsakymas yra svarbus, nes ADHD diagnozė nenustatoma vienu testu ar klausimynu. Nėra jokio kraujo tyrimo, smegenų skenavimo ar kompiuterinio įvertinimo, kuris galėtų tiesiog patvirtinti arba paneigti ADHD.
Vietoj to, ADHD nustatomas atliekant išsamų klinikinį ir psichologinį vertinimą. Kvalifikuotas specialistas atsižvelgia į vaiko raidos istoriją, elgesį skirtingose aplinkose, akademinius gebėjimus ir tėvų bei mokytojų pateiktus duomenis, taip pat tiria kitas būkles, galinčias sukelti panašių sunkumų.
Tėvams šis skirtumas yra svarbus. Atrankos klausimynas gali pasiūlyti ištirti ADHD. Tinkamas įvertinimas nustato, ar įrodymai iš tikrųjų patvirtina ADHD diagnozę ir, svarbiausia, kas dar gali prisidėti prie vaiko sunkumų.
Kodėl nėra vieno ADHD testo vaikams
ADHD yra neurologinės raidos sutrikimas, kuriam būdingi vystymosi požiūriu netinkami ir nuolatiniai neatidumo ir (arba) hiperaktyvumo bei impulsyvumo modeliai, sukeliantys funkcinius sutrikimus. To negalima nustatyti vienu testo rezultatu.
Diagnostinės sistemos, tokios kaip DSM-5-TR ir TLK-11, reikalauja įrodymų, kad simptomai yra nuolatiniai, prasidėjo vaikystėje, pasireiškia skirtinguose kontekstuose ir sukelia reikšmingą sutrikimą. Pavyzdžiui, DSM-5-TR reikalauja, kad keli simptomai būtų pasireiškę iki 12 metų amžiaus.
Tai reiškia, kad vaikas, kuris išsiblaško vienos konkrečios pamokos metu, nebūtinai turi ADHD. Taip pat aukštas balas internetinėje ADHD anketoje diagnozės nenustato.
Psichologas turi nustatyti daug platesnį modelį:
- Kada prasidėjo sunkumai?
- Ar jie yra namuose taip pat, kaip ir mokykloje?
- Ar mokytojai pastebi tuos pačius sunkumus?
- Ar jie veikia mokymąsi, draugystę ar kasdienį funkcionavimą?
- Ar sunkumai yra didesni, nei būtų galima tikėtis atsižvelgiant į vaiko raidos etapą?
- Ar kita sąlyga galėtų paaiškinti pateikimą?
- Ar ADHD gali pasireikšti kartu su kita liga?
Atsakymai gaunami iš kelių šaltinių, o ne iš vieno „ADHD testo“.
Kas vyksta vaiko ADHD vertinimo metu?
Išsamus ADHD vertinimas apima keletą skirtingų įrodymų formų. Tikslus vertinimo procesas skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, ligos istorijos ir esamų sunkumų, tačiau tinkamai atliktas vertinimas paprastai atsižvelgia į šiuos aspektus.
Vystymosi istorija
Psichologas iš tėvų ar globėjų surenka išsamią anamnezę. Tai gali apimti nėštumą ir gimdymą, ankstyvąją raidą, kalbos raidą, ligos istoriją, miegą, elgesį, šeimos istoriją, mokymąsi ir momentą, kada pirmą kartą iškilo abejonės.
Vystymosi istorija yra ypač svarbi, nes ADHD yra vaikystėje prasidėjusi neurologinės raidos būklė. Todėl sunkumai, kurie pirmą kartą pasireiškia paauglystėje, reikalauja kruopštaus tyrimo, o ne manyti, kad jie rodo anksčiau neatpažintą ADHD.
Veikimas skirtingose aplinkose
ADHD neegzistuoja vien todėl, kad vaikas yra neatidus klasėje.
Psichologas nagrinėja, kaip vaikas elgiasi mokykloje, namuose, socialiai ir struktūrizuotų bei nestruktūrizuotų veiklų metu. Mokytojų pateikta informacija gali būti ypač vertinga, nes ji leidžia vertinti vaiko elgesį kartu su klasės lūkesčiais ir raidos normomis.
Pavyzdžiui, vaikui, kuriam sunkumų kyla tik per matematiką, reikia kitokio tyrimo nei vaikui, kuriam nuolat sunku išlaikyti dėmesį pamokų, namų darbų, pokalbių ir kasdienės veiklos metu.
Standartizuotos vertinimo skalės
Tėvų, mokytojų ir mokinių klausimynai suteikia struktūrizuotą informaciją apie simptomus ir vykdomąsias funkcijas.
Dažniausiai naudojami instrumentai yra SNAP-IV ir Conners vertinimo skalės. Šie klausimynai leidžia palyginti praneštą elgesį su amžiaus normomis ir gali padėti nustatyti modelius, kuriuos reikėtų toliau tirti.
Jie yra svarbūs įrodymai, bet ne diagnostiniai nuosprendžiai.
Vaikas gali gauti aukštus balus ADHD vertinimo skalėje dėl kelių priežasčių, įskaitant nerimą, miego sutrikimus, mokymosi sunkumus ar emocinį stresą. Ir atvirkščiai, vaikas, turintis ADHD, gali ne kiekvienoje aplinkoje aiškiai parodyti savo simptomus.
Kognityvinis ir akademinis vertinimas
Išsamus psichoedukacinis vertinimas gali ištirti vaiko kognityvinius gebėjimus ir akademinius pasiekimus kartu su dėmesiu ir vykdomosiomis funkcijomis.
Tai ypač svarbu, nes akivaizdus neatidumas kartais gali būti giliau slypinčio mokymosi sutrikimo pasekmė. Vaikas, kuris negali perskaityti pateikiamos medžiagos, gali atrodyti neatidus, kai pagrindinė problema yra skaitymas ar kalba.
Todėl kognityviniai ir akademiniai testai gali padėti nustatyti platesnį vaiko mokymosi profilį ir nustatyti sritis, kurioms reikalinga atskira intervencija.
Mokyklos ir kiti įrodymai
Mokyklos ataskaitos, mokytojų pastebėjimai, ankstesni vertinimai ir atitinkama medicininė informacija gali suteikti įrodymų, kurių negalima gauti vien tik iš klausimyno.
Tarptautinių mokyklų mokiniams šie įrodymai gali būti ypač svarbūs, nes vaikai gali keisti mokyklas ir švietimo sistemas, kartais net per kelias šalis. Tinkamai dokumentuota raidos ir ugdymo istorija padeda nustatyti, ar modelis yra nuolatinis, o ne būdingas tik vienai mokyklai ar mokytojui.
Diferencialinė diagnostika
Tai yra viena iš svarbiausių tinkamo ADHD įvertinimo dalių.
Keletas būklių gali sukelti elgesį, panašų į ADHD. Vertintojas turi apsvarstyti, ar vaiko sunkumus geriau paaiškina kita būklė, ar ADHD pasireiškia kartu su kita būkle, ar vienu metu veikia keli veiksniai.
Kaip gali atrodyti ADHD vaikams?
Vaikas, kuris pameta įrangą, pamiršta instrukcijas, pertraukia pokalbius, sunkiai užbaigia darbą ir, regis, negali ramiai nusėdėti, gali sirgti ADHD. Tačiau tas pats elgesys gali pasireikšti ir dėl daugelio kitų priežasčių.
Atliekant išsamų vertinimą, reikia atsižvelgti į:
- nerimas ir kiti emociniai sunkumai;
- miego sutrikimai ir lėtinis nuovargis;
- klausos ar regėjimo sutrikimai;
- disleksija ir kiti specifiniai mokymosi sunkumai;
- kalbos raidos sutrikimas;
- autizmas;
- vystymosi koordinacijos sunkumai;
- trauma ar didelis aplinkos sutrikdymas;
- medicininės būklės;
- vaistų poveikis; ir
- sunkumai, susiję su vaiko ugdymo aplinka.
Taip pat svarbus vaiko raidos etapas. Jaunesni vaikai mokslo metais gali natūraliai demonstruoti mažiau brandaus dėmesio, organizuotumo ir savireguliacijos nei vyresni klasės draugai. Todėl vertinant elgesį reikia atsižvelgti į raidos lūkesčius.
Svarbu tai, kad šios būklės nebūtinai yra ADHD alternatyvos. Vaikas gali sirgti ADHD ir disleksija. Vaikas gali sirgti ADHD ir autizmu. Vaikas gali sirgti ADHD ir nerimu.
Svarbu nustatyti visą profilį, nes gydant tik vieną vaiko sunkumo dalį, svarbūs poreikiai gali likti neišspręsti.
Ar internetiniai ADHD testai yra tikslūs?
Tėvai, ieškantys „ADHD testo vaikams“, ras šimtus internetinių klausimynų ir simptomų kontrolinių sąrašų.
Tai gali būti naudingi atrankos įrankiai. Jie gali padėti tėvams atpažinti, kad vaiko elgesys gali pateisinti profesionalų vertinimą.
Tačiau atrankos rezultatas nėra diagnozė.
Klausimynas klausia, ar pasireiškia tam tikras elgesys. Diagnostinis vertinimas klausia, kodėl pasireiškia toks elgesys, kiek laiko jis egzistuoja, ar jis pasireiškia skirtingose aplinkose, kiek sutrikimų jis sukelia ir ar kitas paaiškinimas geriau atitinka įrodymus.
Tas skirtumas yra esminis.
Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (NICE) rekomenduoja, kad ADHD diagnozė nebūtų nustatoma remiantis vien vertinimo skalėmis ar stebėjimo duomenimis. Tokie įrankiai naudojami kaip platesnio klinikinio ir psichosocialinio vertinimo dalis.
Internetinė viktorina negali gauti raidos istorijos, apklausti mokytojo, ištirti akademinių pasiekimų ar atlikti diferencinės diagnostikos.
Jei interneto svetainė tėvams praneša, kad klausimynas galutinai diagnozavo jų vaikui ADHD, rezultatą reikėtų vertinti labai atsargiai.
Kas nutinka, jei ADHD diagnozuojamas neteisingai?
Neteisingo vertinimo pasekmės gali būti reikšmingos.
Jei nerimas yra vaiko akivaizdaus neatidumo priežastis, traktuojant šį apibūdinimą vien kaip ADHD, pagrindinis nerimas gali likti nepastebėtas.
Jei miego trūkumas sukelia susikaupimo sunkumų, elgesio intervencija, skirta ADHD simptomams spręsti, neišsprendžia pagrindinės problemos.
Jei disleksija yra vaiko sunkumų atliekant rašytinius darbus priežastis, vaiko traktavimas kaip tiesiog „neatidaus“ gali leisti raštingumo sunkumams vis labiau įsitvirtinti.
Taip pat yra kaina, jei trūksta tikrojo ADHD.
Vaikai, turintys ADHD, gali metų metus būti apibūdinami kaip tingūs, nerūpestingi, trikdantys ar nemotyvuoti, nors pagrindinis sunkumas niekada nebuvo tinkamai ištirtas. Laikui bėgant, pasikartojančios akademinės nesėkmės ir neigiamas grįžtamasis ryšys gali paveikti tiek mokymosi pasiekimus, tiek vaiko suvokimą apie savo gebėjimus.
Todėl vertinimo tikslas yra ne tik gauti ADHD žymą. Tai suprasti, kodėl vaikui sunku, ir nustatyti paramą, kuri atsiranda dėl šio supratimo.
Ką ADHD vertinimas suteikia mokyklai?
Tarptautinėse mokyklose besimokančioms šeimoms tinkamai dokumentuotas vertinimas gali turėti praktinių pasekmių, neapsiribojant pačia diagnoze.
Mokyklos turi suprasti, kaip vaiko sunkumai veikia mokymąsi. Svarstant galimybes laikyti egzaminus, egzaminų institucijos taip pat reikalauja tinkamų įrodymų, įrodančių mokinio negalią ar sunkumus, jų funkcinį poveikį ir prašomų priemonių pagrindimą.
Priklausomai nuo studento aplinkybių ir atitinkamos egzaminą organizuojančios institucijos, tai gali apimti tokius susitarimus kaip papildomas laikas, poilsio pertraukos arba kompiuterio naudojimas.
Reikalavimai skirtingose egzaminų sistemose skiriasi. Tarptautinis bakalaureato, Kembridžo tarptautinis, „Pearson Edexcel“, kitos A lygio sistemos ir „College Board“ turi savo politiką ir įrodymų reikalavimus.
Todėl stipri psichoedukacinė ataskaita neapsiriboja teiginiu, kad „mokinys turi ADHD“.
Joje turėtų būti paaiškinti išvadą pagrindžiantys įrodymai, aprašytas funkcinis poveikis mokymuisi ir nustatytos tinkamos švietimo rekomendacijos. Kai svarstoma galimybė laikyti egzaminą, ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikti atitinkamos institucijos reikalaujami įrodymai, o ne daroma prielaida, kad diagnozė automatiškai garantuoja konkretų pritaikymą.
Kaip pasaulinis švietimo testavimas vertina ADHD
„Global Education Testing“ teikia išsamius internetinius psichoedukacinius vertinimus vaikams ir jaunimui, lankantiems tarptautines mokyklas.
Vertinimus atlieka HCPC registruoti švietimo psichologai, o ADHD vertinamas atsižvelgiant į platesnį mokinio kognityvinį, akademinį, raidos ir edukacinį profilį.
Užuot vertinus ADHD kaip izoliuotą kontrolinį sąrašą, vertinime nagrinėjami svarbūs klausimai:
Ką rodo vaiko raidos istorija?
Kaip vaikas elgiasi namuose ir mokykloje?
Ką praneša tėvai ir mokytojai?
Kaip vaikui sekasi akademiniai rezultatai?
Ar yra kognityvinių ar vykdomosios funkcijos modelių, kurie padeda paaiškinti pristatymą?
Ar sunkumus galėjo lemti kita sąlyga?
Ar ADHD gali egzistuoti kartu su kita mokymosi ar raidos būkle?
Vertinimo paketas parenkamas atsižvelgiant į individualų studento darbą. Priklausomai nuo nukreipiamojo klausimo, jis gali apimti:
WISC-V arba WAIS kognityvinis vertinimas, teikiantis informaciją apie intelekto funkcijas ir tokias sritis kaip darbinė atmintis ir apdorojimo greitis.
WIAT-III akademinių pasiekimų, įskaitant skaitymą, rašymą ir matematiką, vertinimas, padedantis nustatyti konkrečius mokymosi sunkumus, kurie gali prisidėti prie akivaizdaus neatidumo ar prastų akademinių rezultatų.
CTOPP-2 fonologinio apdorojimo ir susijusių kalbos įgūdžių vertinimas, ypač aktualus įtarus disleksiją ar skaitymo sunkumus.
SNAP-IV ir Konerso skalės – struktūrizuoti su ADHD susijusio elgesio ir susijusių sunkumų matavimai, prireikus įtraukiant informaciją iš skirtingų informantų.
Vykdomosios funkcijos vertinimas tokiose srityse kaip planavimas, organizavimas, laiko valdymas ir savireguliacija, kai jos yra svarbios siuntimo klausimui.
MOXO nuolatinio našumo testas – kompiuterizuota priemonė, teikianti papildomos informacijos apie ilgalaikį dėmesį, impulsyvumą ir reakcijas į išsiblaškymą. Jis naudojamas kaip vienas iš vertinimo komponentų, o ne kaip atskiras diagnostinis testas.
Tayloro kompleksinių figūrų testas suteikia papildomos informacijos apie regimąją organizaciją, planavimą ir susijusius vykdymo procesus, kai tai kliniškai tikslinga.
Šių priemonių reikšmė slypi jų interpretavime, o ne vien atliktų testų skaičiuje.
Vienas vaikas gali turėti silpną darbinę atmintį ir neturėti ADHD. Kitas gali turėti ADHD, tačiau turi iš esmės vidutinius kognityvinius gebėjimus. Trečias gali turėti ir ADHD, ir disleksiją . Visapusiško įvertinimo tikslas – atskirti šias galimybes ir apibūdinti tikrąjį vaiko profilį.
ADHD vertinimas tarptautiniams mokiniams
Tarptautinių mokyklų mokiniai pateikia papildomų aspektų.
Daugelis vaikų mokosi anglų kalba, nors ir gyvena šalyse, kuriose anglų kalba nėra jų gimtoji kalba. Kiti yra keitę mokyklas ir mokymo programas. Jų išsilavinimo istorija gali apimti IB, Cambridge, Pearson Edexcel, A lygio ar kitas tarptautines programas.
Todėl vertinant reikia atsižvelgti į dėstymo kalbą, mokymosi istoriją, ankstesnes intervencijas ir vaiko patirtį skirtingose mokyklinėse aplinkose.
Šeimoms, norinčioms susitarti dėl galimybės laikyti egzaminus, ataskaita taip pat turi būti naudinga mokyklai ir atitinkamai egzaminų institucijai. Diagnozės be funkcinio poveikio įrodymų dažnai nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kokios pagalbos mokiniui iš tikrųjų reikia.
ADHD vertinimo tikslas yra supratimas, o ne vien ženklinimas
Nėra vieno ADHD testo vaikams.
Yra kai kas naudingesnio: struktūrizuotas vertinimas, apjungiantis raidos istoriją, elgesį skirtingose aplinkose, standartizuotas priemones, akademinius pasiekimus, kognityvinį funkcionavimą, mokyklos įrodymus ir diferencinę diagnozę.
Tikslas nėra tiesiog atsakyti į klausimą „Ar mano vaikas turi ADHD?“.
Tai skirta atsakyti į svarbesnius klausimus: kas sukelia vaiko sunkumus? Kaip šie sunkumai veikia mokymąsi ir kasdienį funkcionavimą? Kokios kitos būklės gali būti? Kokios paramos vaikui iš tikrųjų reikia?
Tėvams šis skirtumas yra skirtumas tarp atrankos rezultato ir įrodymais pagrįsto vertinimo.
„Global Education Testing“ teikia išsamius psichoedukacinius vertinimus tarptautinių mokyklų mokiniams, kuriuos atlieka HCPC registruoti švietimo psichologai, o ataskaitos skirtos suteikti mokykloms, šeimoms ir kitiems specialistams aiškų įrodymų pagrindą švietimo sprendimų priėmimui.
Alexanderis Bentley-Sutherlandas yra „Global Education Testing“ generalinis direktorius, pirmaujantis mokymosi plėtros testavimo, pritaikyto specialiai tarptautinei ir privačių mokyklų bendruomenei visame pasaulyje, teikėjas.